pavaldyti

pavaldyti
pavaldýti tr. BzF194 1. N, M, NdŽ, DŽ kurį laiką valdyti, turėti valdžią, viešpatauti: Išmintingiausias pasaulio valdove! Pavaldyk brangią mūsų Lietuvėlę bent dešimtį metų Vaižg. 2. žr. užvaldyti 1: Dievu dingojos pasidaryt ir visą svietą viens pavaldyt RD193. Ir pavaldyta bus žemė po veidu Viešpaties Ch4Moz32,22. 3. kurį laiką prižiūrėti, tvarkyti ką turimą; turėti: Lauką kelis metus pavaldýti NdŽ. Kai vienas atliksi, tai bijosi ir gyvulį pavaldýt Šmn. | refl. NdŽ. 4. R, MŽ, N, Tl, Yl, Nj pajėgti prižiūrėti, tvarkyti ką turimą: Pavaldo jis gyvenimą vienas J. Viena tos žemės nepavaldýsi Krtn. Žmonės pasakys, kad mudu ir dviese nepavaldova nė to dvejeto arklių Vaižg. 5. SD1134, Sut, N žr. užvaldyti 2: Atėjo … tie milžinai in to pono dvarą, sau pavaldė ir nieko jie in sodą neleisdavo BsPIV143. | Ant pikto … daro tas gi neprietelius dūšios, kurį gi vieną … pavaldo sau SPII75. ║ paveldėti: Jaunesnysis gi pavaldydavo likusįjį turtą tėvams mirus A1884,157. Jis pavaldė nuo tėvų didelius turtus A1885,82. 6. NdŽ, KŽ, DŽ1, Klt įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius: Iš peties rankos nepavaldaũ Rm. Visai nebepavaldaũ [rankos], kaip ne mano Pšš. Kas čia do liga man – aš rankos nebegaliu pavaldýt i kojos Pl. Ale labai sunki [pakelti], toks žmogus suzmekęs, savęs nepaval̃do Ssk. Negerai, ka savęs negali pavaldýti Brs. Jau kokie penki metai, kaip jis man davė į šoną, tai ir dar šono nepavaldau LTsIV528. Koją iš kirkšnies pasuko – nebepavaldo M.Katil. | Riešas nebepavaldo pirštų KŽ. ║ tvirtai laikyti, nulaikyti: Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį Vaižg. Kas nepuola kalboje, tas yra tobulas vyras, kursai ir visą kūną gal pavaldyt BtJokL3,2. | refl. tr.: Nebepasivaldaũ tų rankų Bsg. ║ refl. NdŽ, Pc pajėgti judėti, pasijudinti: Vėjas perpūtė, nebepasivaldaũ DŽ1. Tiek pavargau, kad nepasivaldaũ Mrj. Nieko nepasivaldaũ, negaliu paeit, save aptvarkyt, iš lovos išlipt Ukm. Nebėr sveikatos – pasilankstai i nebepasivaldaĩ Mžš. ^ Nepasival̃do kaip apatinė pusė girnų Bsg. 7. galėti, mokėti naudotis: Ta moteriškė visai nemokyta, vos ne vos plunksną pavaldo Pt. Dailidžiauti eidavo jau suaugę vyrukai, kurie mokėdavo pavaldyti kirvį ir pjūklą rš. Kas ginklų dar nemoka pavaldyti? Vd. 8. N, NdŽ pajėgti pakreipti reikiama linkme, pavairuoti: Ka rankos atšalo, negaliu nė su vienu pirštu pavaldýti vairą Trk. Ne jam pavaldýt toks arklas; senam, įpratusiam žmogui ir tai sunku trivalniai nuturėt Jnš. Ans iš viso traktoriaus nepaval̃do End. 9. NdŽ kurį laiką palaikyti traukiant, vedant: Motriškoms padėti reikėjo su žambiu, žambį pavaldýti Skd. Atvažiuok per bulviakasį, bent arklius pavaldysi rš. 10. N, NdŽ pajėgti tvardyti: Visi vienodai rodėsi žmonėmis nenusistovėjusiais, dar nepavaldančiais jauno savo temperamento ir todėl išsišokstančiais Vaižg. | refl. NdŽ: Ji turėjo kiek pasivaldyti, kad aštriai neatsakytų rš.
◊ liežùvio nepasivaldýti kalbėti ko nereikia, netylėti: Liežuvio nepasivaldai tu, paleistuvi! Žem.
\ valdyti; apvaldyti; atvaldyti; įvaldyti; išvaldyti; nuvaldyti; pavaldyti; pravaldyti; privaldyti; suvaldyti; užvaldyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pavaldyti — pavaldýti vksm. Vieni̇̀ paval̃dė mùs, léiskime ir kitiems …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pavaldymas — paval̃dymas sm. (1) Rtr, NdŽ 1. Sut → pavaldyti 2: Kryžeiviai … mušosi su netikėliais už pavaldymą šv. kapo Jeruzalėje A1885, 76. 2. KŽ → pavaldyti 4: Vyresnybė ir tikėjimas laikydavo pavaldymą amatų A1884,300. 3. → pavaldyti 6. ║ refl.: Abudu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvaldyti — tr. Rtr; L žr. užvaldyti: 1. SD1114, Q74, Sut, NdŽ, FrnW, KŽ Tavo vyras Asimas sumušė mano kariuomenę ir apvaldė tą kraštą J.Balč. Kožnas miestas tapė nuo savotiškų karalių apvaldomas prš. Apvaldyti, savo valdžion paimti LL124. 2. Kai tas numirė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvaldyti — tr. 1. refl. tr. pakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdyti Šts. 2. KŽ suvaldyti, sutramdyti. ║ prijaukinti, pripratinti: Notvaldytas SD179. 3. valdant išvaduoti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaldyti — tr. 1. Š, Rtr, KŽ kurį laiką žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti: Šešius metus išval̃dė tą ūkę i mirė Krš. Ana meisinę išval̃dė dvyleka metų, ana veršius pjovė, prekiavo Trk. ║ kurį laiką prižiūrėti ką turimą: Dvyleka metų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nasrai — nasraĩ sm. pl. (4) K; R 1. snukis, žiotys (gyvulio, paukščio): Šuns nasraĩ, o žmogaus burna J. Nasruosè žiodmuo, liežuvis, dantys J. Bene i tau kaip varlei nasraĩ užaugo Slnt. Šuns nasrai dažniausia būva juodi Stak. Tas arklys kietų nasrų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nastrai — nastraĩ sm. pl. (4) žr. nasrai: 1. Mūsų bėroj turi nastrus tai kap žvėris Alv. Jei vilko nastruosna papulsi, tai neištrūksi Alv. Mūsų bėris kietų nastrų̃ (sunkus pavaldyti) Alv. Iš mano žirgelio, žirgo juodbėrėlio, iš jo nastrelių dūmai dūmavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaldyti — tr. J.Jabl, Š; L 1. KŽ sugebėti valdyti, viešpatauti: Karalius negerai nuval̃dė kraštą NdŽ. | refl. KŽ: Penktais metais (1905 m.) caras nusivaldė, o septyniolektais (1917 m.) nebnusivaldė, nuvertė nu sosto Ggr. 2. KŽ pavergti, nukariauti: Iš rytų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavaldinėti — KŽ; M iter. pavaldyti. valdinėti; pavaldinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavaldoti — žr. pavaldyti 1: Ir pavaldota yra ta žemė po veidu Viešpaties Ch1Krn22,18. Tada galiausiai perleidė Dievas tą karalystę Judos pavaldot Nebukadnezarui Ch2Krn(įžanga). valdoti; nuvaldoti; pavaldoti; suvaldoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”